- žūtbūtinas
- žūtbū́tinas, -a adj. (1) NdŽ, KŽ žr. žūtbūtinis: Jis išėjo į kovą žūtbūtiną sp. žūtbūtinaĩ adv. NdŽ, DŽ1: Žūtbūtinaĩ stengtis išlikti LKGII530. Jis žūtbūtinai nori įsakinėti, valdyti B.Radz. Priešais lomoje driekėsi didžiulis tuščias laukas, visas išmaltas, lyg jame žūtbūtinai būtų grūmęsi kažkokie milžinai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
